maisto papildai sportui

8-613-76673

Krepšelis tuščias!

Kas yra maisto papildai

2016 balandžio 13

Maisto papildai suprantami kaip maisto produktai, kurie skirti praturtinti normalią dietą. Jie sudaryti iš paprastų ar sudėtinių maistinių medžiagų, kurios yra normaliai randamos maiste. Kaip taisyklė, jų fasavimo forma būna kitokia, nei įprastinio maisto. Maisto papildai būna fasuojami tablečių, kapsulių, miltelių pavidalu. Vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys, riebalinės rūgštys, augalų ir žolelių ekstraktai, baltymų ar angliavandenių koncentratai – dažniausiai sutinkamos maisto papildų grupės.

Maisto papildų vartojimas sparčiai plinta. Tyrimas (NHANES, 2011) atskleidė, kad 2005 - 2008 metais daugiau kaip 50 proc. amerikiečių vartojo bent vieną papildą. Labiausiai vartojamų tarpe buvo multivitaminai, mineralai ir žoliniai papildai. Maisto papildų vartojimo tikslai buvo įvairūs: praturtinti nesubalansuotą dietą trūkstamomis maisto medžiagomis, pagerinti kūno išvaizdą, bendrą savijautą, miegą, protinius gebėjimus ir kt.

Europos Sąjungoje maisto papildų rinką reguliuoja direktyva 2002/46/EB, galiojanti nuo 2002 metų. Pagal ją visose ES narėse rekomenduota vartoti vieningą „maisto papildai“ sąvoką. Maisto papildai apibrėžti kaip „maisto produktai, kurie skirti papildyti įprastą racioną ir kurie, vieni ar derinyje su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis, turintys mitybinį ar fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma“. Lyginant šį apibrėžimą su ankstesniu, matyti, kad buvo atsižvelgta į praėjusio dešimtmečio papildų rinkos pokyčius. Anksčiau tik vaistams būdingi formos elementai - piliulės, ampulės, tabletės ir kitos formos, tapo įprastos ir galimos maisto papildų rinkoje. Lietuvoje nuo 2010 metų įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“ , kuri yra privaloma visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

 - maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis;

 - maistinės medžiagos – vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Dažniausiai sportuojančių vartojami papildai yra vitaminai, mineralai, antioksidantai, baltyminiai papildai, kreatinas. Pagrindiniai papildų vartojimo tikslai yra:

  1. a) geresnis ir greitesnis atsigavimas po krūvio;
  2. b) sveikatos pagerinimas;
  3. c) darbingumo padidinimas.

Darbingumą gerinantys arba ergogeniniai (terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „ergon“ – darbas ir „genan“- gaminti) papildai yra daugiausiai diskusijų keliantys tarp juos vartojančių ir sporto medikų. Šie papildai neretai vartojami tikint jų veiksmingumu, tačiau nesiremiant jų efektingumą įrodančiais moksliniais tyrimais, be sporto mitybos specialistų konsultacijų.

Maisto papildams nėra taikomi tokie griežti reikalavimai gamybai ir registravimui kaip vaistams. Dėl šios priežasties,vartojant papildus, reikia atsižvelgti ir į jų saugumo aspektus (kartais juose randama draudžiamų sporte ar pavojingų sveikatai substancijų, kurios nėra pažymėtos papildo etiketėje). Tarptautinio olimpinio komiteto ištirtuose 634 maisto papildų (vitaminai, mineralai, baltymai ir kreatinas), kuriuos pateikė rinkai 215 gamintojų, penkiolikoje procentų rasta draudžiamų substancijų (steroidų ar prohormonų), kurie nebuvo pažymėti etiketėse (Geyer ir kt., 2004). Situacija nesikeičia į gerąją pusę. Vėliau tirtuose 60 papildų rasta 12,5 proc. draudžiamų substancijų, dažniausiai anabolinių steroidų ir ir efedrino (Martello, Felli ir Chariotti, 2008). Paskutinieji tyrimai rodo, kad 40 - 70  proc. sportininkų vartoja papildus, kuriuose gali būti 10 - 15 proc. draudžiamų sporte medžiagų (Outram ir kt., 2015).  Todėl papildų vartotojai turėtų būti pakankamai išsilavinę ir turėti žinių, kad galėtų patys ar kartu su mitybos specialistais, ir instruktoriais nuspręsti vartoti ar nevartoti papildą, atsakydami į klausimus:

  1. a) ar papildas atletui reikalingas;
  2. b) ar papildas efektyvus;
  3. c) ar papildas saugus ir legalus.

Vartotojui maisto papildų rinkoje yra sunku susigaudyti, nes siūlomų produktų asortimentas labai platus. Gamintojai ir prekiautojai pasitelkia šiuolaikines marketingo priemones, kurių spektras didelis - atraktyvi reklama bukletuose, sporto ir sveikatinimo žurnaluose, internete. Dažnai ši reklama remiasi „moksliniai“ įrodymais, atletų „atsiliepimais“. Todėl pasirenkant papildą kyla visa eilė techninių problemų, kurios apžvelgtos žemiau.

Ar papildo kokybės įrodymai tikri

Kadangi maisto papildai nėra vaistai, todėl gamybos aplinka, kokybės testai, ir kompozicijos bei efektingumo įrodymai nėra privalomi. Kai kurie papildai turi potencialiai toksinius, draudžiamus sporte ar net pavojingus sveikatai ingredientus, kai tuo tarpu kiti neturi ingredientų išvardintų etiketėse. Daugelis tokių papildų neturi įtakos sveikatai ar darbingumui, o kai kurie gali turėti žalingą įtaką. Taigi, pirmoji problema- būti tikriems, kad papilde yra tai, kas pažymėta etiketėje.Teoriškai maisto papildas gali būti priskirtas vienai iš keturių kategorijų (pagal tai, kas pažymėta etiketėje ir yra papilde):

  1. a) etiketėje ir papilde visi ingredientai ir jų kiekiai sutampa;
  2. b) visi ingredientai išvardinti teisingai, tačiau jų kiekiai skiriasi (papilde yra daugiau ar mažiau);
  3. c) ingredientas yra pažymėtas etiketėje, tačiau jo nėra papilde;
  4. d) ingredientas nepažymėtas etiketėje, tačiau yra papilde.

Ar maisto papilde nėra medžiagų draudžiamų sporte (WADA sąrašas)

Vis dar daug teigiamų dopingo atvejų vartojant maisto papildus užterštus draudžiamomis sporte medžiagomis. Tyrimai rodo, kad 15-20 proc. maisto papildų turi savo sudėtyje medžiagų, kurių nėra etiketėse, tačiau jos yra WADA draudžiamų preparatų sąraše (Maughan, 2005; Baume ir kt. 2006 ). Kaip draudžiamos medžiagos papuola į maisto papildus? Priežastys gali būti atsitiktinės: a) gamybai naudojamos nepatikimų gamintojų žaliavos; b) produktai gaminami nekokybiška įranga. Priežastys gali būti ir tyčinės, kuomet į produktus pridedama medžiagų, norint juos padaryti „veiksmingais“.

Dažniausiai maisto papilde randamos draudžiamos medžiagos: anaboliniai hormonai ( testosteronas, boldenonas, stanozololas), centrinės nervų sistemos stimuliatoriai (efedrinas, sibutraminas), prohormonai (Petroczi ir kt., 2011).

Kiolno sąrašas

Vienu iš kelių patikrinti ar maisto papilde nėra draudžiamų sporte medžiagų yra naudotis taip vadinamu „Kiolno sąrašu“. Šiame sąraše patekti laboratoriniais tyrimais patikrinti maisto papildai. Nei faktas, kad produktas yra paskelbtas Kiolno sąraše , nei neigiama laboratorijos tyrimo analizė nėra garantija, kad produkto sudėtyje nėra jokių prohormonų, anabolinių medžiagų ar stimuliatorių. Kiolno sąrašas tiktai pažymi, kad įrašytų į sąrašą produktų sudėtyje yra mažiausia dopingo rizika. Galutinė atsakomybė lieka kiekvienam sportininkui.

Su šiuo sąrašu galima susipažinti - Kiolno sąrašas

Ar maisto papildas efektyvus (veiksmingas)

Net jei maisto papilde yra tai, kas rašoma etiketėje ir jame nėra draudžiamų sporte medžiagų, lieka neatsakyta klausimas - ar papilde esančios medžiagos veiksmingos (gali pagerinti darbingumą). Galbūt papilde esančios medžiagos yra inertiškos (niekaip neįtakoja darbingumo) ar gali sumažinti darbingumą ir net būti kenksmingos sveikatai. Labai dažnai maisto papildai vartojami be moksliškai pagrįstų efektingumo įrodymų, remiantis reklama, draugų rekomendacijomis ar net galvojant „ jei nepadės, tai ir nepakenks“. Labiausiai rekomenduotinas būdas nustatyti papildo veiksmingumą yra remtis mokslinių tyrimų rezultatais apie papildą. Moksliniai tyrimai yra pats patikimiausias informacijos apie papildus šaltinis. Tyrimai turi savo metodologiją, kuri padeda nustatyti papildo poveikį, nekenksmingumą, dozavimą.

Literatūra

Baume N., Mahler N., Kamber M., Mangin P., Saugy M. (2006). Research of stimulants and anabolic steroids in dietary supplemets. Scandinavian Journal of Medicine and Science in Sports, 16, 41-48;

Geyer H., et.all. (2004). Analysis of non-hormonal nutritional supplements for anabolicandrogenic steroids:Results of an international study. International Journal of Sports Medicine. 25(2): 124-9;

Martello S., Felli M., Chiarotti M. (2008). Survey of nutritional supplements for selected illegal anabolic steroids and ephedrine using .Food Additives and Contaminants. 24(3): 258-265.

Maughan R.J. (2005). Contamination of dietary supplemts and positive drug tests in sport. Journal of Sports Sciences., 23(9), 883-889;

(NHANES) National Health and Nutrition Examination Survey, 2011. Nuoroda: http://www.cdc.gov/nchs/tutorials/

Petroczi A. , Taylor G., Naughton D.P. (2011). Mission impossible? Regulatory and enforcement issues to ensure safety of dietary supplements. Food and Chemical Toxicology, 49, 393 -402.

Šaltinis: www.papilduinfo.lt